Įstaigos, kurioms rūpi šeima » Telšių apskritis

„Ašvos malūnas“ (Reivyčių malūnas, Dargio malūnėlis), iš pradžių vėjinis, vėliau vandens malūnas Reivyčių seniūnijoje, Reivyčių k. buvo medinis, vienos girnos, kartais jas sukdavo elektra.
Pastatytas XIX a. vid. ant Ašvos upės kranto. XIX a. liustracinė komisija iš Leckavos klebonui priklausiusių ganyklų atmatavo 18 dešimtinių žemės skypą Dargiui, kuris buvo bežemis, invalidas. Gavęs žemės, Dargis tuoj ant Ašvos nupės surentė mažą malūną. Pasakojama, kad vienkojis Dargis vakare, eidamas per upelio atšaką, paslydo, įkrito į vandenį ir nuskendo. Likusi našlė Dargienė ištekėjo už Ročio, tačiau šis eidamas per malūno tiltą, įkrito į Ašvą ir nuskendo. Tuomet našlė Ročienė ištekėjo už Stanislovo Liaubos, bet ir šis greitai pasitraukė gyventi kitur. Ūkį ir malūną paveldėjo pirmojo vyro sūnus Augustas Dargis.
Prie Reivyčių malūno užtvankos iki antrojo pasaulinio karo nuskendo penki žmonės, pokario metais - Reivyčių kaimo gyventojas Augustas Nagys. Todėl gyventojai malūną dėl šių nelaimių dar vadina Velnių malūnu.
Nors šiandien čia jau nesuka malūno girnų bėgantis Ašvos upelio vanduo, senasis malūninikas nebemala iš paašvės pievų nukultų grūdų ir, kaip senoje legendoje pasakojama, čia nebeskęsta žmonės, bet ir vėl visi važiuoja į senajį malūną. Tik dabar jau kitoniškai pasirėdę, linksmi, ne grūdų maišus tempdami, o geros nuotaikos ir poilsio ieškodami.
Atgimė malūnas naujam darbui. Dabar čia kaimo turtizmo sodyba „Ašvos malūnas“.