2009 metų konkurso „Darni šeima“ laimėtojai:

Mūsų šeima labai didelė: tai močiutė Elė ir diedulis Antanas, gyvenantys Lazdijuose ir beveik kiekvieną savaitgalį pas juos susirenkantys mylintys ir mylimi vaikai Daiva, Irmantas, Jolita, žentai Kęstutis bei Algirdas ir, be abejo, pašėlę anūkai Aistė, Aivaras, Liudas, Rūta ir mažoji Miglutė.

Mums gera būti visiems kartu. Sugrįžę į gimtuosius namus nesėdim rankų sudėję: gražiname kiemą (šiemet įsirengėm dideles sūpynes), supuolę šeimos vyrai padarė namuose remontą, moterys sukasi virtuvėje ir lepina visus gardžiais patiekalais, anūkai padeda dieduliui pašerti vištytes ir zuikučius, pasidžiaugti paršiukais, kurie nuolat lenda bučiuotis. O kur dar daržai diedulio tėviškėje, kur reikia ne tik daržus nuravėti, derlių nurinkti, bet ir iškultus grūdus sutvarkyti. Kaime triūsia net ir mažieji - rauna ropes, morkas, renka bulves, obuolius, uogas, o dažnai tiesiog šėlsta šalia šimtamečių topolių. Vakarais po darbų smagu susėdus paplepėti, pažaisti "Alias", ant sienos užsikabinus paklodę pasidaryti didžiulį ekraną ir žiūrėti šeimos filmus. .

Sugrįžę į Lazdijus dar nė karto nebuvome susipykę. Net minties apie tai nekyla. Gražiai bendraujame tikriausiai todėl , kad šiuos namus ir ramybę bei jaukumą juose saugo močiutė Elė, kuri yra tarsi geroji namų ir visos šeimos dvasia. Nuo mažens namuose nebuvo barnių, pykčių ar nekalbadienių, nes kiekvieno nuomonė būdavo išklausoma ir surandamas visiems tinkantis sprendimas.

Mūsų šeimos tradicijos tikriausiai mažai kuo skiriasi nuo kitų šeimų. Kartu švenčiame visas didžiąsias šventes, senelių ir anūkų gimtadienius, būtinai paminim diedukų vestuvių metines, lankom prosenelių kapus. Mažieji čia per Velykas margina kiaušinius, ridena margučius, kiaušiniauja, Kūčių vakarą būtinai su kočėlu trina aguonas, puošia eglutę, eina su dieduliu į tvartą paklausyti, ką kalba paršiukai, zuikučiai ar vištytės ir būtinai prie spintos pasimatuoja, kiek per metus užaugo, vakare visi keičiamės kalėdinėmis dovanomis. Turim gražią tradiciją jubiliatams dovanoti savo nupieštus piešinius, per šventes dažnai valgome namuose keptą medaus tortą. Dar viena mūsų tradicija - būtinai susiskambimti ir pasidžiaugti, jei kas gero ir gražaus nutinka, ir pasiguosti, jei sunku.

Svarbiausia yra vaikus mylėti, rodyti jiems deramą pavyzdį. Gražiai gyventi ir sutarti mūsų tėvai išmoko iš savo tėvų ir tai perdavė mums, o mes, jų vaikai, stengiamės šią tradiciją tęsti savo šeimose. Jeigu vaikai nuo mažens matys santarvę, pagarbą vienas kitam, o ypač vyresniems šeimos nariams, išmoks ne tik išgirsti, bet ir girdėti, ką sako tėvai, seneliai ar draugai, tai išaugs dori ir garbingi.

Mes visi už bendrą šeimos verslą. Tiesa, jis pas mus vadinamas ne bendru verslu, o bendra veikla, kuri leidžia ištisus metus džiaugtis savo užugintom daržovėm, vaisiais, paršiukais, smaližiauti medumi, skanauti pyragus iš savų vištyčių padėtų kiaušinių ir iškultų miltų.

Kiekviena šeima prasideda nuo santuokos, vėliau šiuos du žmones papildo vaikai. Visi kartu jie sudaro branduolį, kurį nedalomą ir stiprų padaro meilė, tolerancija, vieningi interesai, rūpestis vienų kitais, bendrų tradicijų laikymasis ir naujų kūrimas. Visa tai ir sutelpa žodyje DARNA.

Visom Lietuvos šeimom linkime darnos, susiklausymo ir raginame nepamiršti, kad šeimoje reikia ne tik kartu gyventi, bet ir bendrauti. Kuo daugiau šeimų tarpusavio santykius grįs dorovine atsakomybe, savitarpio supratimu ir pagarba bei susiklausymu, tuo būsime laimingesni ir turtingesni ne tik materialine, bet ir dvasine prasme.