2009 metų konkurso „Darni šeima“ laimėtojai:

Esame pilnas Garnių lizdas – tėtis Lionginas, mama Aušra ir keturi Garniukai. Vyriausias sūnus keturiolikmetis Mykolas pas mus gyvena vasarą, o žiemoti išskrenda į JAV pas savo mamą. Tačiau vis tiek jis yra mūsų lizdo paukštelis. Devynerių dukra Julija mokosi Kauno M.Montesori pradinėje mokykloje ir Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje. Skambina tradicinėmis ir modifikuotomis kanklėmis, dainuoja liaudies dainas. Penkiametis Rapolas ir dvejų su puse Steponas – darželinukai, Kauno 36-ojo vaikų darželio gerbėjai ir aistringi būgno mušikai.

Kiekvienas penktadienio vakaras yra pašvęstas liaudies muzikai, tradicijoms. Visa šeima lankome folkloro klubo „Eitinė“ „Ratilėlio“ šeimų grupę. Turime puikią vadovę Birutę Nemčinskienę, kuri per trejus metus tapo beveik šeimos nare. Kartu mokomės naujų liaudies dainų ir šokių, vaikai groja ir žaidžia senuosius žaidimus. Kartu su „Ratilėliu“ švenčiame įvairias šventes: Kalėdas ir Tris Karalius, Jurgines, Ožio šventę ir t. t. Žinoma, dalyvaujame įvairuose koncertuose. Šiemet buvome aktyvūs Tūkstantmečio dainų šventės dalyviai Vilniuje. Mykolas supėjo kartu su mumis koncertuoti Folkloro dienoje, o paskui dainavo kartu su savo choru „Vyturys“ iš Čikagos. Pirmą kartą Dainų šventėje dalyvavome prieš dvejus metus. Mažiausiam mūsų Stepukui tada buvo vos penki mėnesiai, bet ir jis buvo visateisis dalyvis su tautiniu kostiumus, o šiemet jau savo kojomis trypė scenoje ir sereikiškių parko pievoje. Visi šeimos nariai puošiasi žemaitiškais tautiniais kostiumais. Žemaitišku virusu užkrtėtė mama Aušra, kilusi iš Telšių. Net kaunietis tėtis Lionginas tam neprieštarauja. Drabužius pagal XIX a. pavyzdžius siuvinėjome, siuvome ir visaip kitaip ruošėme bei puošėme patys savo rankomis. Mama Aušra triūsė su adata, o tėtis Lionginas kantriai mynė kojinę siuvimo mašiną. Vaikai labai mėgsta klausyti mamos pasakojimų apie jos vaikystę: kaip ji maža būdama savo lovoje močiutės užraugtą duonelę šildydavo, kaip vilnas verpdavo, plunksnas plėšydavo. Tėvams tai samgūs prisiminimai, o vaikams – egzotika, kurią jie vis prašo papasakoti iš naujo. Laisvalaikio dykinėti nebelieka. Vaikai žino, kad televizorius namuose skirtas žinių laidoms pažiūrėti:) o kur dar savas kiemas, katinas, senelių lankymas ir kiti geri dalykai.

Visi šeimos nariai žino taisyklę – reikia mokėti atsiprašyti, apsikabinti ir susitaikyti. Kartais tenka to mokytis iš naujo, bet gersnio būdo dar neradome...

Šeimos tradicijos sumišusios su „Ratilėlio“ kolektyvu, nes nemažai švenčių švenčiame kartu pagal senuosius papročius, kuriuos jau buvome seniai pamiršę. namuose piname su vaikais advento vainiką, degame kas vakarą žvakeles. Kūčių stalą mama Aušra ruošia gaivindama savo močiutės Stefanijos iš Žemaitijos tradicijas – su šieneliu po staltiese, žemaitišku rasalu (cibulyne), sėmenų spirgučiu, avinėliu iš sviesto ir būrimais Kūčių naktį. Antrąją Kalėdų dieną kartu su kaimynų šeimomis rengiame Kalėdų misteriją Biblijos temomis: vaidmenis gauna kiekvienas nuo mažiausio iki vyriausio. Viską vainikuoja įspūdinga ir kasmet vis kitokia prakartėlė. Velykoms kartu su vaikais marginame margučius vašku – kaip močiutė išmokė. Spalvoti lipdukai mums netinka.
Visas Valstybės šventes švenčiame kartu, visada einame į Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelį, kur dalyvaujame iškilmėse, giedame himną.
Išskirtinės buvo kiekvieno vaiko krikštynos pagal senas lietuvių tradicijas, kai stalą užsėda persirengėliai su netirku kūdikiu(šuniuku), kai visi svečiai sūpuoja kūdikį ir ko nors jam palinki, kai kūmai išbandomi pačiais įvairiausiais būdais ir pan. Prie to daug prisidėjo mūsų geri kaimynai, padėję susipažinti su tradicijomis. Būtent jie vis laukia naujų krikštynų ir pastebi, kad su kiekvienu vaiku jos vis įspūdingesnės. O visų kasdienio gyvenimo tradicijų išpasakoti neįmanoma...

Mokome vaikus mylėti ir gerbti vienas kitą, savo tėvus ir senelius, padėti vienas kitam. Dažnai kartojame auksinę taisyklę: Nedaryk kitam to, ko nenori, kad tau darytų. Pasitikėjimas, pagarba, atvirumas yra kertiniai akmenys.

Kol kas tokio neturime, bet kartais apie tai pasvarstome. Žodis – ne žvirblis. Nereikia skubėti pasakoti visko:)

Darna – kai visi kartu mokomės spręsti problemas ir konfliktines situacijas. Jeigu taptume įdomūs tik kiekvienas sau, nebebūtume šeima.

Viskas prasideda iš meilės: ir šeima, ir vaikai, ir darna. Iš gyvenimo užgrūdintos meilės.