2009 metų konkurso „Darni šeima“ laimėtojai:

Mūsų šeimos ratas yra 6 nariai (aš Aurelija 28 m. kartu su Tomu 30 m. , 3 nuostabios dukrytės - Benita 5 m., Emilė 4 m., Adelė 2 m., ir vaikiukas pilvelyje).Tikimės, kad tai dar ne pabaiga.
O jei žiuretumėm plačiau, tai mūsų yra daugiau, visas 15 (tėvai ir vyro tėvai, mano sesuo ir vyro sesuo su šeima)

Dviese būname labai retai, beveik visur kartu su visa šeima, o kai yra joje mažų vaikų, tai veiklos netrūksta. Kartu žaidžiame įvairius žaidimus, tvarkome namo aplinką, gaminame maistą, valgome, piešiame, skaitome knygeles, einam į gamtą, keliaujam,kalbamės/diskutuojam ir planuojam.

Kalbamės, kalbamės ir dar kartą kalbamės. Stengiamės parodyti kitam, kaip situacija atrodo mūsų akimis, kaip mes jaučiamės,ieskom sprendimų ir VISADA juos randame. Šiaip pykstamės retai, o su vaikais – stengiamės pakalbėti, negerą elgesį iliustruoti kažkokia istorija ar palyginimu, kad būtų „išjausta“ esmė.

Miela kasdieninė tradicija yra vaikams prieš miegelį paskaityti pasaką bei leisti pažiūrėti 1 animacinį filmą (iš senos geros rusiško animacijos).
Savaitgalinė tradicija, kai visa šeima valgo prie vieno stalo, susikibus rankomis sukalbam padėkos „maldelę“.
O metinių tradicijų turime daug: viena labai šauni tradicija yra Žolinių proga važiavimas į Pivašiūnų atlaidus.Prieš kiekvieno vaikučio gimtadienį mes parašome jam pasaką ir skaitome jo gimtadienio naktį. Ta pasaka apima gražiausių akimirkų ir nuotraukų per vaiko metus reziumė. Vasarą aplankymas Lietuvos Neringos pajūrio. Mūsų gatvės šeimų tradicija švesti Jonines, nes turim net 5 Jonus (gaila paskutines praleidome dėl atostogų ).
O jeigu prie tradicijų priskirtumėm ir švenčių šventimą – tai jų pas mus daug: koncertai, gimtadieniai dideliame šeimos ir draugų būryje, Žolinės, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, vestuvių metinės, mamytės ir tėvelio dienos ir t.t.
Virtuvėje, jei visi namuose, šeimininkaujam kartu, lauke darbuojamės kartu, stengiamės maksimaliai būti drauge, nepamiršdami kiekvieno šeimos nario laisvės.
Stengiamės kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, kad vaikai pajustu ryšį su gamta, ten jie tokių gėrybių randa, kurios atstoja visus žaislus.

Auklėjime svarbu mokėti klausytis savo vaikų ir kai sunku parodyti vaiko jausmų supratimą. Stegtis būti ne vaiku, o protingu suaugusiu ir negailėti kantrybės vaikui aiškinant jam nežinomus klausimus. Juk vaikai taip nori pažinti pasaulį ir daugiausia mes tėvai ir esame tie, per kurių akis jie jį mato gražų arba ne.
Niekada nekelti rankos prieš vaiką. Esame gavę vieną pvz.: jei tarkim vaikas ką nors išpila/sudaužo ir kai kurie tėvai vaikui suduoda, ar jie suduotų jei ta patį padarytų jų draugas ar senas žmogus. Jei ne, tai kodėl prieš vaiką jam kyla ranka?
Pasakojam vaikams ir apie vaikus kurie patiria skurdą, vienatvę, todėl jau turim susitarimą bendrą , kad ateityje priimsim į šeimą globoti našlaitį ar paliktą vaikelį.
Galiausiai labai svarbu rasti laiko pabūti su vaikais, nes gyvenimas ne tik namų ruoša ar darbas.
Organizuojam šeimos tarybą, kurios metu aptariam visi susėdę aktualią problėmėlę, (pvz.:kambarėlio susitvarkymas, surašom pareigas bei pasėkmes, jei kambarys bus nesutvarkytas, ir visi šeimos nariai pasirašo).Taip vaikai pradeda prisiimti atsakomybę už mažiukus darbelius.
Skatinam vaikus pajausti džiaugsmą ne tik gaunant, bet labiau duodant, todėl niekada vaikai nepraeina pro vargšą elgetą, neįmetę pinigėlio. Visada draugus, senelius palydi su lauktuvėmis(tai būna riestainiukas, uoga iš daržo ar piešinėlis).

Svarbiausia jog žmogus darytų tai kas jam patinka. Jei galima sukurti verslą, kur abu rastumėm savo roles jame ir papildytumėm vienas kitą – tai taip, bet tai įmanoma labiau teoriškai. Praktiškai geriau yra dirbti ne tame pačiame darbe, kad namuose būtų apie ką pabendrauti ir be darbinių problemų.

Meilė, pagarba, sugebėjimas gyventi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kito, ištikimybė, staigmenos ir siurprizai.

Žvelkite į gyvenimą pozityviai. Į žmonės žiūrėkite kaip į Dievo sukurtus gražius ir gerus kūrinius, nejauskite neapykantos nė vienam. Mokinkitės iš vaikų gyvenimo džiaugsmo, natūralumo,buvimo savimi, turėkite jų daug ir domėkitės jų auklėjimu, jog po mūsų esanti karta būtų protingesnė, geresnė, jausmingesnė. Ir galiausiai kalbėkitės, kalbėkitės ir kalbėkitės, niekada nenešiokite akmenio užantyje.